2018.08.18 Tautinio sąskrydžio nutarimai

Savaitgalį vykusiame Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos organizuotame tautinių jėgų sąskrydyje „LIETUVA YRA ČIA“, nutarta kovoti prieš daugybinę pilietybę ir telktis Atgimimo Prezidento rinkimams. Spalio pabaigoje numatyta surengti sąjungos suvažiavimą ir inicijuoti bendro nacionalinių jėgų fronto susirinkimą.

Rugpjūčio 18-19 dieną į Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (LTRS) organizuotą tautinių jėgų sąskrydį  „LIETUVA YRA ČIA“ prie Lūkšto ež., Varnių sen. Telšių raj., susirinko ne tik partijos atstovai iš Lietuvos skyrių, bet ir kitų politinių bei visuomeninių grupių atstovai. Sąskrydžio atidaryme susirinkusiuosius sveikino sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, buvęs Seimo narys ir sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila, buvęs Seimo narys, Biržų meras ir sąjungos vicepirmininkas Valdemaras Valkiūnas, rašytojas ir filosofas dr. Arvydas Juozaitis, Moterų lygos prezidentė prof. Ona Voverienė, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas ir sąjungos vicepirmininkas Juozas Dingelis, sąjungos vicepirmininkas dr. Gediminas Navaitis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininkas Eligijus Dzežulskis-Duonys, jos atstovas Antanas Baranauskas.

Pirmininkas Sakalas Gorodeckis dėkojo atvykusiems ir sveikindamas sąskrydžio dalyvius sakė: „Lietuvių vienybė yra dažniausiai  tik krizės atvejais sutinkamas gamtinis reiškinys. Artėjantys prezidento rinkimai yra proga šias jėgas sutelkti, iškeliant vieningai remiamą kandidatą. Šio sąskrydžio tikslas ir yra nepalikti tuščių plaukimo takelių prezidento rinkimų finale, kviečiant gerbėjus ir organizuojant rėmėjus numatomai paramos talkai.“

Arvydas Juozaitis

A. Juozaitis kalbėjo apie grįžimo prie Sąjūdžio vertybių aktualumą, apie būtinybę svarstyti ir drauge su kitais gausiais bendraminčiais parengti bendrą veiksmų programą, stiprinant nacionalinę valstybę. G. Songaila pranešė apie augantį paramos A. Juozaičio dalyvavimui Prezidento rinkimuose judėjimą, apie galimybę telktis į platesnį frontą su ilgalaikiais tikslais. Prof. Ona Voverienė atkreipė dėmesį į politinės sistemos krizę ir patriotiniam sąjūdžiui tenkančią vis didesnę atsakomybę. Krikščioniškosios demokratijos partijos atstovai pasisakė apie būtinybę į bendrą sąjūdį telktis visoms vertybinėms politinėms organizacijoms.

Prieš kultūrinę ir pramoginę sąskrydžio dalį vyko turiningos diskusijos Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimais. Sąskrydžio dalyviams buvo pristatytos Sąjūdžio pradininko, rašytojo ir filosofo dr. A. Juozaičio, svarstančio galimybes kandidatuoti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose, valstybės politikos gairės „Lietuva yra čia“. Jas sąskrydžio dalyviams plačiau pristatė ir į kilusius klausimus atsakė pats A. Juozaitis. Diskusijose buvo pabrėžiami nacionalinės kultūros ir švietimo gaivinimo tikslai, konkrečios kryptys ekonominėje ir socialinėje srityje, tarptautinės politikos principai Europos Tautų Pavasario epochoje. Sąskrydžio dalyviai vieningai palaikė A. Juozaičio ketinimą sugrįžti į viešąją politiką. Teikė įvairius siūlymus ir kritines pastabas dėl galimos rinkimų kampanijos idėjinių ir organizacinių nuostatų.

Diskusijų dalyviai aptarė sąjungos ir pagrindines jos idėjas palaikančių tautiškų patriotinių jėgų bendros strategijos galimybes. Pritarta nuomonei, kad tokios galimybės atsiveria pirmiausia artėjančiuose Lietuvos Prezidento rinkimuose. Diskutavo apie referendumo dėl daugybinės pilietybės įteisinimo kampaniją, apžvelgė tautinių jėgų politinę padėtį Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Diskusijoje kalbėjo: dr. A. Juozaitis, prof. O. Voverienė, prof. Alfonsas Vaišvila, dr. Gediminas Navaitis, Algis Avižienis, G. Songaila,  advokatas Jonas Ivoška,  E. Dzežulskis-Duonys, Gintaras Jonas Aleknavičius ir kiti. Referendumo klausimu sąskrydžio dalyviai pasisakė už Lietuvio paso idėją, daugybinę pilietybę vertindami kaip valstybės ardymą, dviejų rūšių piliečių kūrimą.

A. Juozaitis kalbėdamas apie artėjančius Prezidento rinkimus dėkojo jį kandidatuoti paraginusiems Lietuvos šviesuomenės atstovams, taip pat konkrečią talką siūlantiems Sąskydžio dalyviams, ir sakė, kad apie galutinį savo sprendimą jis viešai paskelbsiąs rugsėjo viduryje. A. Juozaitis teigė, neabejojantis, jog apsisprendus dalyvauti prezidentinėje rinkiminėje kampanijoje jis būtų labiausiai  puolamas visų politinio elito kandidatų. „Joks kitas kandidatas nesulauks tokios aštrios visų politinio elito kandidatų kritikos kaip tas, kuris į šią kovą ateis ne iš dabartinės politinės sistemos, o iš Atgimimo Sąjūdžio siekių įgyvendintojų fronto“, – sakė A. Juozaitis.

Pirmąją sąskrydžio dieną sąskrydžio dalyviai išklausė tapytojo Virginijaus Kašinsko paskaitos „Lietuvių tauta ir tradicijos“, dainavo drauge su folklorinio klubo „Raskila“ nariais. Pavakaryje norintys dalyvavo sporto varžybose, mėgavosi maudynėmis bei vakarine koncertine programa.

Rugpjūčio 19 d., sekmadienį, vyko LTRS tarybos posėdis. Buvo aptartos ir apibendrintos sąskrydyje vykusių diskusijų išvados. Nutarta spalio pabaigoje rengti sąjungos suvažiavimą, inicijuoti bendro nacionalinių jėgų fronto susirinkimą.

Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS) susikūrė prie Tautininkų sąjungos (TS) prisijungus Respublikonų partijai (RP) 2017 m. birželio mėnesį.

Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) yra tradicinė dešinioji Lietuvos politinė partija. Jos ištakos siekia „Varpo“ laikraščio leidėjų grupę veikusią XIX a. pabaigoje. 1916-1917 m. buvo įkurta Tautos pažangos partiją, kuri 1924 m. rugpjūčio 17-19 d. vykusioje konferencijoje, susivienijusi su Lietuvos žemdirbių sąjunga ir tapo Lietuvių tautininkų sąjunga. Pirmuoju LTS vadovu buvo išrinktas prof. Vincas Krėvė-Mickevičius (1924-1925). 1925–1926 m. LTS pirmininku buvo Antanas Smetona. Po 1926 m. perversmo LTS vadovui vėl tapus šalies prezidentu LTS kartu su krikščionimis demokratais suformavo vyriausybę. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, tautininkų partija buvo uždrausta, o jos žymesni nariai represuoti.

LTS buvo atkurta dar prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę 1989 m. kovo 14 d., o 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos narių sąjūdininkų grupė susibūrė į Tautininkų frakciją. 1990 m. LTS pirmininku buvo išrinktas Antano Smetonos brolio Igno anūkas – Rimantas Smetona.

2017 m. Tautininkų sąjungos pirmininku tapo Sakalas Gorodeckis, kuris ir liko reorganizuotos sąjungos –LTRS pirmininku. LTRS vicepirmininkais išrinkti buvęs Respublikonų partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas, dr. Gediminas Navaitis, Marijus Čekavičius ir Juozas Dingelis.

Šiuo metu sąjunga vienija virš 3,5 tūkstančio narių.

Daugiau informacijos:

Sakalas GORODECKIS
Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas
8-698 78271
sakalas.gorodeckis@gmail.com

Arūnas EIGIRDAS
Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos atsakingasis sekretorius
8-686 18693
arunas.eigirdas @gmail.com