Istorija

Ištakos

Jonas Basanavičius

Lietuvių tautinė idėja formavosi ir brendo kartu su tautiniu atgimimu – „Aušros“ ir „Varpo“ laikotarpiu. Pirmieji jos skleidėjai buvo dr. Jonas  Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Šliūpas, Martynas Jankus ir kiti. Pirmoji tautinės krypties politinė formuotė buvo 1905 m. lapkričio 27 d. Jono Basanavičiaus įkurtoji Tautiškoji lietuvių demokratų partija. 1907 m. spalio 3 d. Vilniuje išėjo tautinės krypties laikraštis „Viltis“.

1913 m. „Vilčiai“ patekus į krikdemų įtaką, nuo 1914 metų pradžios tautinę idėją propaguojantys lietuviai ėmė telktis apie „Vairo“ žurnalą, kurį leido Antanas Smetona, Juozas Kubilius, Juozas Tumas-Vaižgantas ir kiti „vairininkai“. 1916 m. kovo 4 d. Petrapilyje tautinės idėjos reiškėjai: Juozas Kubilius, Liudas Noreika, Juozas Tumas-Vaižgantas ir kiti įkūrė Tautos pažangos partiją, kuri vėliau tęsė savo veiklą Lietuvoje, turėdama nemažos įtakos Lietuvos Tarybos veiklai.

1919 m. balandžio 4 d. šios idėjinės grupės lyderis Antanas Smetona, remiantis laikinąja Lietuvos Respublikos Konstitucija, buvo išrinktas pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos Prezidentu. Steigiamajame Seime tautinė kryptis savų atstovų neturėjo.

Lietuvių tautininkų sąjunga 1924–1940 metais

Antanas Smetona

1924 m. rugpjūčio 17–19 d. Šiauliuose įvykusiame Tautos pažangos partijos bei Ekonominės ir politinės žemdirbių sąjungos atstovų suvažiavime abi šios politinės pajėgos susijungė į vieną – Lietuvių tautininkų sąjungą. 1926-jų metų rinkimuose į III-jį Seimą buvo išrinkti tautininkai Antanas Smetona, Vladas Mironas bei Augustinas Voldemaras.

Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo, šalies Prezidentu buvo vėl išrinktas Antanas Smetona, o tautininkai kartu su krikščionimis demokratais suformavo Vyriausybę. 1927 m. balandžio 12 d. Prezidentui paleidus Seimą ir krikščionims demokratams išėjus iš Vyriausybės, iki 1939 m. kovo 28 d. tautininkai vieni formavo Vyriausybes.

Bolševikams okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 19 d. Tautininkų sąjunga buvo uždaryta, o prieš jos narius ir ypač vadovybę pradėtos represijos.

Dauguma tautininkų buvo ištremti, įkalinti, nužudyti. Dalis pasitraukė į vakarų tremtį. 1949 m. gegužės 21 d. JAV, Niujorke, iš tautinės krypties lietuvių emigrantų susikūrė Amerikos lietuvių tautinė sąjunga, kuri tautiškumo sargyboje veikia ir mūsų dienomis.

Antrasis Atgimimas

Rimantas Smetona

Antruoju tautinio atgimimo laikotarpiu kaip viena iš pačių pirmųjų Lietuvos politinių jėgų atsikūrė Lietuvių tautininkų sąjunga. Paminėtinos bent  kelios datos, kurios parodo atskirus atsikūrimo etapus:

– 1989 m. kovo 14 d. Vilniuje, liaudies dainų klubo „Raskila“ susirinkime buvo nutarta atkurti Lietuvių tautininkų sąjungą. Šios idėjos iniciatoriai: Rimantas Matulis, Sigitas Rimkus bei Agnė Šerkšnytė buvo išrinkti į iniciatyvinę grupę.
– 1990 m. vasario 23 d. Lietuvių tautininkų sąjungą tuometinė Lietuvos TSR Ministrų Taryba įregistravo kaip politinę partiją.
– 1990 m. rugsėjo 29–30 d. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos rūmuose, įvyko Lietuvių tautininkų sąjungos konferencija, kur buvo priimta atkurtosios LTS programa, įstatai, išrinkta valdyba. Sąjungos pirmininku buvo išrinktas Rimantas Smetona.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio remtų deputatų – tautininkų bei šiai idėjai pritariančių – 1990 m. gruodžio 29 d. buvo sudaryta Tautininkų frakcija, kurioje buvo 12 narių – steigėjų: Aleksandras Ambrazevičius, Kęstutis Grinius, Klemas Inta, Vytautas Kolesnikovas, Jonas Mačys, Leonas Milčius, Rolandas Paulauskas, Rasa Rastauskienė (Juknevičienė), Algimantas Sėjūnas, Mečyslovas Treinys, Povilas Varanauskas ir Vidmantas Žiemelis. Vėliau į frakciją įstojo Arūnas Degutis. Frakcijos seniūnu buvo išrinktas Mečislovas Treinys. Frakcija aktyviai prisidėjo populiarindama konsolidacijos Aukščiausioje Taryboje bei visuomenėje idėją 1991 metų sausio įvykiuose, dalyvavo su reikšmingais pasiūlymais formuojant antrąją Vyriausybę, aktyviai dalyvavo komisijų (ypač Agrarinės, Savivaldybių, Kultūros ir švietimo ir kitų) veikloje.

Tačiau 1991 m. pabaigoje tarp frakcijos narių ėmė ryškėti nesutarimai veiklos strategijos ir ypač taktikos klausimais, todėl nutarta frakciją padalinti į dvi, kiekvieną jų papildant naujais nariais. Sąjungos programą pasiryžo vykdyti ir ją remti 7 tautininkų frakcijos deputatai: Klemas Inta, Jonas Mačys, Leonas Milčius, Rasa Rastauskienė (Juknevičienė), Algimantas Sėjūnas, Mečislovas Treinys ir Povilas Varanauskas. Jie pasiliko Reorganizuotoje tautininkų frakcijoje ir tęsė anksčiau pradėtą darbą. Reorganizacijos metu frakciją papildė trys tautininkų rėmėjai: Irena Andriukaitienė, Jonas Liaučius ir Algimantas Vincas Ulba. Kiti deputatai, išėję iš Tautininkų frakcijos, įkūrė Tautos pažangos frakciją. Vėliau jie nutraukė ryšius ir su Tautininkų sąjunga.

Politinė veikla 1992–2007 metais

Leonas Milčius

1992 m. spalio mėn. tautininkai, kartu su Nepriklausomybės partija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga, Tautininkų sąjungos vardu dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą ir surinko 36916 balsų (1,92 proc. visų balsavusių). Į Seimą pateko keturi sąrašo kandidatai, laimėję rinkimus vienmandatėse apygardose: tautininkai Leonas Milčius bei Mečislovas Treinys, Tautininkų rėmėjas (vėliau – narys) Alvydas Baležentis, taip pat Nepriklausomybės partijos atstovas Kęstutis Skrebys.
1993 metų savivaldybių rinkimuose Sąjunga dalyvavo sėkmingiau.

1992-1993 m. tautininkų atstovai buvo Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos sudėtyje, o, pakeitus Seimo statutą, buvo įregistruota Lietuvių tautininkų sąjungos frakcija, kurios veikloje be minėtų tautininkų dalyvavo ir nepartinis Kazimieras Uoka. Tautininkų sąjungos frakcija Seimo darbe aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos demokratų frakcija bei Lietuvos politinių kalinių ri tremtinių frakcija.

1994 m. liepos 8 d., Verkiuose šalia Vilniaus, įvyko Pasaulio lietuvių tautininkų kongresas, kuriame dalyvavo atstovai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos, Vokietijos.
Tautininkų sąjungos suvažiavimas 1995 m. vasario 25 d. pirmininku išrinko Rimantą Smetoną, į valdybą išrinkti: vicepirmininkai Leonas Milčius ir Vladislovas Guoga, sekretorius Rimantas Giliauskas, iždininkas B. Raila, valdybos nariai: Vaidotas Antanaitis, Alvydas Baležentis, A. Masaitis, V. Rimavičius, Klemas Inta, Mečislovas Treinys.

Savivaldybių rinkimuose 1995 m. kovo 25 d. tautininkams rinkėjai patikėjo 49 mandatus.

Klemas Inta

1996 m. spalio mėn. rinkimuose į Seimą Lietuvių tautininkų sąjunga dalyvavo koalicijoje su Lietuvos demokratų partija ir surinko 28744 balsus.

Tačiau, koalicijai neįveikus privalomo 7 proc. barjero, iš šio sąrašo į Seimą pateko tik vienmandatėse apygardose savo oponentus įveikę kandidatai: tautininkas Rimantas Smetona, demokratai Saulius Pečeliūnas ir Jūratė Matekonienė.
1997 m. vasario 8 d. įvykusiame Lietuvių tautininkų sąjungos suvažiavime pirmininku buvo išrinktas Vaidotas Antanaitis ir suformuota šios sudėties valdyba:
vicepirmininkai – Alvydas Baležentis, Benediktas Girdauskas, Algirdas Augustinas Intas, atsakingasis sekretorius – Rimantas Giliauskas, iždininkas – B. Raila, valdybos nariai: Klemas Inta, R. Klimas, S. Janušonis, Mečislovas Treinys ir J. Vitkauskas.

Rimantas Smetona, tapęs Seimo nariu, nuo tautininkų veiklos ėmė tolti ir 1999 m. įkūrė Lietuvos nacionaldemokratų partiją. 1998 m. kovo mėn. Vaidotas Antanaitis atsisakė Sąjungos pirmininko pareigų ir 1998 m. birželio 20 d. Taryba jas pavedė eiti Sąjungos pirmininko pavaduotojui Alvydui Baleženčiui.

1997 m. kovo 23 d. savivaldybių tarybų rinkimuose už tautininkų kandidatus balsavo 169822 rinkėjai, buvo išrinkti 23 savivaldybių tarybos nariai ir Akmenės bei Vilkaviškio rajonų merai.

1999 m. kovo 20 d. įvykusiame Tautininkų sąjungos suvažiavime pirmininku buvo išrinktas Gediminas Rapolas Sakalnikas ir suformuota šios sudėties valdyba: vicepirmininkai: B. Girdauskas, Algirdas Augustinas Intas, V. Kondratienė, atsakingasis sekretorius – Antanas Rimvydas Tilindis, iždininkas – Ričardas Garuolis, valdybos nariai: Vaidotas Antanaitis, Alvydas Baležentis, Klemas Inta, Antanas Stancevičius, V. Šironas.

2000 m. spalio 8 d. rinkimuose i Seimą tautininkai kartu su Lietuvos laisvės lyga ir Lietuvos nacionaldemokratų partija „Tautos fronto“ koalicijos pavadinimu (rinkimuose registruota LTS vardu) gavo 12 800 rinkėjų balsų. Tačiau mandatų, pelnyti nepavyko.

2001 m. kovo 31 d. įvykusiame LTS suvažiavime pirmininku vėl išrinktas Gediminas Rapolas Sakalnikas ir suformuota naujos sudėties valdyba:

Reimundas Varapickas

vicepirmininkai – Algirdas Augustinas Intas ir Jonas Mačys; atsakingasis sekretorius – Antanas Rimvydas Tilindis; iždininkas – Vytautas Šilas; valdybos nariai: Kęstutis Baravykas, Vytautas Kaučikas, Regina Nakienė, Gediminas Pranckus, Alfonsas Škudzinskas, Reimundas Varapickas.

2002 m. gruodžio mėn. rinkimuose į savivaldybių tarybas 14 tautininkų buvo išrinkti tarybų nariais, iš kurių vienas – Akmenės rajono meras Anicetas Lupeika, kuris šioms pareigoms buvo išrinktas jau trečią kadenciją iš eilės, bei tapo pirmuoju meru Lietuvoje antrą kadenciją iš eilės rinkėjų išrenkamu vienbalsiai.

2003 m. kovo 29 d. įvykusiame LTS suvažiavime pirmininku, jau trečiai kadencijai iš eilės, išrinktas Gediminas Rapolas Sakalnikas, suformuota šios sudėties valdyba: vicepirmininkai -Algirdas Augustinas Intas, Jonas Mačys, atsakingasis sekretorius – Antanas Rimvydas Tilindis, iždininkas – Vytautas Šilas, valdybos nariai: Marius Kundrotas, Anicetas Lupeika, Regina Nakienė, Gediminas Pranckus, Alfonsas Škudzinskas, Reimundas Varapickas.

2003 m. gruodžio mėn. patvirtinta nauja LTS valdyba: pirmininkas – Klemas Inta, vicepirmininkai – Vytautas Padlipskas, Vladislavas Guoga, Saulius Čepas, atsakingasis sekretorius – Algimantas Birbilas, iždininkas – Vytautas Šilas, valdybos nariai: Anicetas Lupeika, Regina Nakienė, Algimantas Liekis, Alfonsas Škudzinskas, Algirdas Intas, Ričardas Garuolis, Eugenijus Martinkus, Jonas Vaiškūnas, Reimundas Varapickas, Marius Kundrotas, Valdas Striužas, Artūras Mickevičius.

2004 m. spalio 10 d. įvykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Lietuvių tautininkų sąjunga surinko 2482  balsus.

Gintaras Songaila

2005 m. kovo 19 d. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijoje įvykusiame suvažiavime LTS pirmininku išrinktas Gintaras Songaila, bei patvirtinta naujos sudėties valdyba, į kurią įėjo: vicepirmininkai Klemas Inta, Vytautas Povilas Šilas, Vladislovas Guoga, atsakingasis sekretorius Domas Palevičius, iždininkas Ričardas Garuolis, taip pat Reimundas Varapickas, Algirdas Pilkauskas, Kazimieras Uoka, Saulius Čepas, Artūras Mickevičius, Dalia Urbanavičienė, Jonas Aleknavičius bei Algimantas Birbilas.

2005 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvių tautininkų sąjunga dalyvavo kuriant piliečių iniciatyvinę grupę parašų rinkimui referendumui dėl Euro įvedimo inicijuoti (grupės pirmininkė Birutė Bagvilienė, pavaduotojai Albertas Koviera ir Kazimieras Uoka).

Iniciatyvinė grupė pasiūlė tokį referendumo sprendimo tekstą: „Pritariu, kad 2007 m. numatytas nacionalinės valiuotos (lito) panaikinimas būtų atidėtas, o vėliau dėl galimo euro įvedimo būtų apsisprendžiama tik Tautos referendumu“. Nors įstatymo reikalaujamo parašų skaičiaus surinkti nepavyko, ši iniciatyva atkreipė visuomenės dėmesį į nacionalinės valiutos panaikinimo problemą ir išreiškė kritišką nuomonę dėl vykstančių procesų formavimo.

2006 m. gruodžio 17 d. Kaune įvyko Lietuvių tautininkų sąjungos suvažiavimas. Priimta nauja LTS programa ir įstatai. LTS pirmininku buvo perrinktas Gintaras Songaila, patvirtinta nauja LTS Valdyba susidedanti iš 15 narių.

2007 m. vasario 25 d. Lietuvių tautininkų sąjunga dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto ir rajono, Šiaulių miesto, Šilalės rajono, Vilkaviškio rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse. Šiuose savivaldybių rinkimuose tautininkams buvo patikėti 3 mandatai. Akmenės rajono savivaldybėje į Tarybą buvo išrinkti Anicetas Lupeika, Zofija Paulikienė ir Klemas Inta.

Svarstant tolesnes LTS veiklos perspektyvas, buvo nutarta derėtis dėl bendradarbiavimo su Tėvynės sąjunga. Konsultacijų metu nuspręsta, kad realiausia tautininkų politinių idėjų realizavimo forma būtų tolesnė veikla Tėvynės sąjungos sudėtyje, įkuriant joje Tautininkų frakciją.

2007 m. lapkričio 24 d. Vilniuje įvyko neeilinis Lietuvių tautininkų sąjungos suvažiavimas. Trys ketvirtadaliai posėdyje dalyvavusių suvažiavimo delegatų (84 iš 111) balsavo už nutarimą reorganizuoti Lietuvių tautininkų sąjungą, jai prisijungiant prie Tėvynės sąjungos ir įkuriant joje Tautininkų frakciją. Suvažiavimas taip pat patvirtino dokumentus, nustatančius LTS prisijungimo prie Tėvynės sąjungos tvarką ir apibrėžiančius Tautininkų frakcijos programinę platformą bei statusą: LTS prisijungimo prie Tėvynės sąjungos Sutartį, Tautininkų frakcijos šioje sąjungoje Steigimo deklaraciją bei Statutą. Buvo patvirtinti į Tėvynės sąjungos Tarybą bei Prezidiumą deleguojami Tautininkų frakcijos atstovai. Frakcijos pirmininku išrinktas LTS pirmininkas Gintaras Songaila.

TS-LKD Tautininkų frakcija 2008–2011 metais

2008 m. vasario 24 d. surengtas dar vienas Lietuvių tautininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas ir kovo 11 d. įvykęs Tėvynės sąjungos suvažiavimas priėmė paskutinius nutarimus dėl LTS prisijungimo prie Tėvynės sąjungos, kuri, netrukus susijungusi dar ir su Lietuvos krikščioniais demokratais, tapo jungtine partija Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai).

Sąjungos emblema

2008 m. spalio 12 ir 26 d. įvykusiuose Seimo rinkimuose į Seimą buvo išrinkti du Tautininkų frakcijos kandidatai – Kazimieras Uoka ir Gintaras Songaila, kurie ėmėsi aktyvios veiklos, gindami tautines vertybes Seime ir jungtinėje TS-LKD partijoje.

Deja, TS-LKD vadovybė vykdė kraštutinių liberalų politiką, pažeidinėjo LTS ir TS jungimosi sutartį, Tautininkų frakcijos steigiamosios deklaracijos principus, galiausiai dėl tautininkų vertybių gynimo pašalino iš TS-LKD Tautininkų frakcijos pirmininką Gintarą Songailą.

2011 m. birželio 19 d. Vilniuje vykusioje TS-LKD Tautininkų frakcijos konferencijoje daugiau kaip 2/3 jos delegatų nusprendė panaikinti Tautininkų frakciją TS-LKD partijoje ir atkurti Tautininkų sąjungą, kaip savarankišką politinę organizaciją.

Tautininkų sąjungos atkūrimas

2011 m. vasario 16 d. ankstesni LTS politiniai veikėjai, atsisakę jungtis į Tėvynės sąjungą ir įvairių tautinių visuomeninių organizacijų nariai įkūrė Lietuvių tautininkų sąjūdžio iniciatyvinę grupę su tikslu, atkurti politinę partiją. Tautininkų sąjungos pavadinimas pasirinktas, siekiant išvengti politinės ir teisinės painiavos su tuo metu veikusia Tautininkų frakcija Tėvynės sąjungos sudėtyje.

2011 m. birželio 19 d. Tautininkų frakcijai nusprendus atsiskirti nuo TS-LKD, įkurta Tautininkų sąjungos atkūrimo iniciatyvinė grupė. 2011 m. lapkričio 23 d. Lietuvių tautininkų sąjūdžio ir Tautininkų sąjungos iniciatyvinės grupės susijungė bendros politinės partijos atkūrimui.

2011 m. gruodžio 17 d. Vilniuje įvyko Atkuriamasis Tautininkų sąjungos suvažiavimas, kuriame dalyvavo 1657 steigėjai. Pirmininku išrinktas G. Songaila, vicepirmininkais – Julius Panka, Kazimieras Uoka ir Valentinas Gylys.

Julius Panka

2012 m. spalio 14 d. Tautininkų sąjunga (TS) dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ koalicijos sąraše, su Centro partija, Tautos vienybės sąjunga ir Socialdemokratų sąjunga, taip pat – vienmandatėse apygardose. Deja, bet dėl viešos informacinės blokados, ši koalicija nepelnė didesnio rinkėjų pasitikėjimo.

Po šių rinkimų, nuspręsta daugiau dėmesio ir jėgų skirti savo idėjiniam tapatumui, organizacinės struktūros, veiklos ir viešųjų ryšių plėtrai, drauge išlaikant koordinaciją su kitomis politinėmis ir visuomeninėmis jėgomis konkrečiuose darbuose. Gausėjo viešų ir vidinių renginių, straipsnių ir laidų žiniasklaidoje, suaktyvėjo bendravimas su įvairiomis visuomenės grupėmis ir bendruomenėmis.

2013 m. gruodžio 14 d. Tautininkų sąjungos suvažiavime pirmininku išrinktas Julius Panka, vicepirmininku ideologijai – Marius Kundrotas, vicepirmininke renginiams – Vilma Čekutienė, vicepirmininku regionams – Alfonsas Lupeikis.

2014 metų Referendumas ,,Tautos valia’’

2014 m. tautininkai kartu su kitomis politinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis, susitelkė visuotiniam referendumui už Lietuvos žemės išsaugojimą ir jos piliečių Konstitucinę teisę patiems spręsti svarbiausius savo valstybės klausimus referendumo būdu. Pirmą kartą atkurtos Lietuvos istorijoje, ypač sunkiomis sąlygomis, be sisteminių jėgų pagalbos, buvo surinktas referendumui inicijuoti būtinas parašų skaičius, daugiau kaip 300 000 piliečių parašų, kad būtų pakeisti bei papildyti Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsniai.

Dar tebevykstant kovai su oligarchine politine sistema, siekusia sužlugdyti rengiamą referendumą, tų pačių metų kovą inicijuotas referendumas dėl lito išsaugojimo.

Referendumo keliami klausimai, jo organizavimas ir įgyvendinimas, susilaukė didžiulio pasipriešinimo iš visų galimų Lietuvos valdžios institucijų. Neadekvatūs priekaištai ir piliečių referendumo Konstitucinę teisę smerkiantys pareiškimai buvo viešinami visose įmanomose žiniasklaidos priemonėse. Valdžioje kerojanti nomenklatūra ne be pagrindo nuogąstavo dėl grėsmės prarasti tiesioginę valstybės valdymo kontrolę, kurią į savo rankas turėjo galimybę susigrąžinti Lietuvos visuomenė.

2014 metų Referendumas ,,Dėl lito išsaugojimo’’

Tų pačių, 2014 m. pavasarį, Tautininkų sąjungos nariai ir bendražygiai inicijavo referendumą dėl lito išsaugojimo ir vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą dėl šio referendumo surengimo.

Iniciatyvinė grupė, dar prieš euro valiutos įvedimą Lietuvoje, reikalavo teisės surengti visuotinį referendumą, kuriame tautai būtų suteikta teisė pačiai nuspręsti dėl būtinybės atsisakyti savo piniginio vieneto – litas. Šios iniciatyvinės grupės narys Romualdas Ozolas pareiškė, kad tokiu svarbiu klausimu šalies piliečiai privalo turėti teisę išreikšti savo nuomonę referendume. Tačiau, Vyriausioji rinkimų komisija, pažeisdama Konstitucijos 9 straipsnį, atsisakė leisti inicijuoti minėtą referendumą ir neišdavė parašų rinkimo lapų.

2014 m. Sąjunga pirmą kartą dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose, tuomet tautininkams pavyko surinkti 2% rinkėjų balsų nuo viso balsavusiųjų skaičiaus. Nors mandatų nebuvo pelnyta, tačiau bendroje partijų įskaitos lentelėje pavyko pralenkti tokią sisteminę partiją, kaip Liberalų ir centro sąjunga, bei pagerinti rinkimų rezultatus po paskutinių savarankiškų rinkimų.

Sąjungos politinės tendencijos 2015-2019 metų laikotarpiu

2015 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose Sąjunga iškėlė kandidatus Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, o taip pat Pasvalio rajone, kur rinkėjai patikėjo vieną mandatą savivaldybės taryboje. Sąjungos partneriai Respublikonai, Biržų rajone iškovojo 8 mandatus, o Biržų rajono savivaldybės meru buvo išrinktas tautinių vertybių puoselėtojas – Valdemaras Valkiūnas.

Audrius Rudys

2015 m. gruodžio 19 d. Vilniuje vykusiame III-jame po atkūrimo Tautininkų sąjungos suvažiavime, naujuoju partijos pirmininku išrinktas Nepriklausomybės akto signataras, ekonomikos mokslų daktaras Audrius Rudys, taip pat Sąjungos vicepirmininkai – Julius Panka, Ričardas Čekutis ir Marius Kundrotas, kiti Sąjungos valdymo organai – Taryba, Etikos ir Kontrolės komisijos. Suvažiavimo metu patvirtintos pagrindinės Sąjungos programinės nuostatos ir tezės, priimta rezoliucija „Dėl svarbiausių iššūkių ir uždavinių Lietuvoje“.

2016 m. spalio 9 d. LR Seimo rinkimuose, Tautininkų sąjunga dalyvavo koalicijoje pavadinimu „Prieš korupciją ir skurdą“ su S. Buškevičiaus vadovaujama partija „Jaunoji Lietuva“,  tačiau didesnio rinkėjų palaikymo nesulaukė.

Siekiant stiprinti tautinių politinių organizacijų įtaką mūsų visuomenei ir valstybei, Lietuviu tautininkų sąjungos pirmininkas Audrius Rudys, viešai kreipėsi į tautines nuostatas atstovaujančias Lietuvos politines organizacijas, kviečiant jas įsijungti į bendrą politinės konsolidacijos procesą.

2016 m. vasarą, Tautininkų sąjungos atstovai pradėjo derybas dėl bendros jungtinės veiklos su Respublikonų partija. Tuometinis sąjungos pirmininkas, kartu su Sąjungos valdymo institucijomis, paruošė visus politinius, teisinius ir organizacinius veiksmus partijų jungimosi įgyvendinimui.

2017 m. sausio 14 d. pirmojoje Tautininkų sąjungos suvažiavimo dalyje buvo pritarta būsimam Respublikonų partijos prisijungimui prie Tautininkų sąjungos. Suvažiavimo metu buvo išrinktas naujas Sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis bei 21 Tarybos narys, patvirtinti nauji Sąjungos Įstatai. Suvažiavimas padarė pertrauką, laukdamas Respublikonų partijos sprendimo.

Sakalas Gorodeckis

2017 m. gegužės 6 d. Vilniuje įvykusioje Tautininkų sąjungos suvažiavimo antrojoje dalyje buvo nutarta pritarti Respublikonų partijos sprendimui prisijungti prie Tautininkų sąjungos. Suvažiavimo delegatai priėmė nutarimą papildyti Tautininkų sąjungos pavadinimą, kuris nuo šiol vadinsis Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga.

Šio suvažiavimo metu, taip pat buvo išrinkti vicepirmininkai: pirmuoju vicepirmininku išrinktas Respublikonų partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas, vicepirmininkais – Juozas Dingelis, Gediminas Navaitis ir Marijus Čekavičius. Į Sąjungos Tarybą, papildomai kooptuoti tris Respublikonų partijos atstovai. Po šios tautinių partijų reorganizacijos Sąjunga vienija daugiau kaip 3300 narių.

Lietuvių Tautininkų ir Respublikonų Sąjunga, tai pagrindinė politinė jėga, kuri nuosekliai atstovauja doros, šeimos, prigimtinės kultūros, tautinės valstybės, dalyvaujamosios demokratijos ir socialinio solidarumo vertybėms.