Netekome didžio Lietuvos patrioto pasvaliečio Gintaro Šležo

2018.08.07

Mus pasiekė skaudi žinia – netikėtai sekmadienį į Anapilį iškeliavo Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos tarybos  narys Gintaras Šležas, taip pat ėjęs Vakarų Aukštaitijos krašto sueigos ir Pasvalio skyriaus pirmininkų pareigas.

Netekome didžio Lietuvos patrioto ir gynėjo – žmogaus, kuris savo gyvenimu liudijo meilę Lietuvai, nuolat kovojo už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę.

Užjaučiame šeimos narius, bendražygius, bendradarbius ir visus bičiulius dėl skaudžios netekties.

Velionio kūnas bus pašarvotas rugpjūčio 8 d., trečiadienį nuo 16 val. laidojimo namuose Pasvalyje, Stoties g.13.
Mišios vyks ketvirtadienį 8.00 val. ryte Pasvalio bažnyčioje. Palydėjimas į paskutinę kelionę iš laidojimo namų prasidės 12.00 val. Vėlionis bus palaidotas Daujėnų kaimo kapinėse, Pasvalio rajone.

 

Gintaras Šležas

(1964.07.26  – 2018.08.05)

Gintaras Šležas buvo nuoširdus Lietuvos patriotas, prie Tautininkų sąjungos prisijungęs ne tuščių kalbų, o realių darbų Lietuvai įkarštyje – Lietuvos Žemės referendumo organizavimo pradžioje 2013m., kai tautininkai buvo viena iš pagrindinių organizuotų parašų rinkimo jėgų referendume. Ne tik pats aktyviai rinko parašus, tačiau ir organizavo vietinių parašų rinkėjų komandą Pasvalio krašte, prisidėjo prie organizacinių darbų Žemės referendume. Dėl savo gebėjimų bendrauti su žmonėmis, pritraukti juos prie veiklos, puikių organizacinių savybių greitai tapo įvertintas ir tapo Pasvalio skyriaus pirmininku ir Tautininkų sąjungos tarybos nariu. Aktyviai prisidėjo prie parašų dėl Lietuvių kalbos kaip valstybinės išsaugojimo rinkimo ir tapo Pasvalio krašto „TALKOS už Lietuvos valstybinę kalbą“ koordinatoriumi. Gintaras visada stovėjo teisybės ir sąžinės pusėje – nesvarbu, kokia tai buvo asmeninė kaina. Nuolat išgyveno ir jaudinosi dėl sudėtingų Pasvalio krašto ir visos Lietuvos reikalų. Įdėjo daug pastangų stiprindamas Lietuvos tautinį sąjūdį ir dirbdamas prie dviejų Lietuvos politinių jėgų – Lietuvių tautininkų sąjungos ir Respublikonų partijos – susijungimo į vieną sąjungą, kas padidino ne tik narių skaičių, tačiau ir išplėtė sąjungos geografinę aprėptį bei žinomų žmonių pritraukimą prie Tautinio fronto. Gintaras mėgo bendrauti su visais Lietuviais – tiek su jaunimu, tiek su vyresniais, tiek su senoliais – su visais rasdavo bendrą kalbą, turėjo puikų humoro jausmą ir gerą nuovoką įvairiose situacijose. Aktyviai domėjosi istorija – plačiai skleidė Lietuvos istorijos žinias interneto platybėse socialiniuose tinkluose, kėlė svarbius Lietuvai klausimus, siūlė įžvalgius sprendimo būdus. Pasižymėjo griežtu būdu ir pastovumu – ypač Lietuvos nepriklausomybės bei tautinių vertybių išlaikymo bei gynimo srityje. Gintaras buvo veiklus tautinių patriotinių eitynių „LIETUVA – LIETUVIAMS“ organizatorius ir dalyvis.

 

Iš Gintaro gyvenimo:

Mokėsi fotografijos specialybės Vilniuje ir dirbo Pasvalyje fotografu iki 1990 m.

Vilniaus pedogoniniame universitete įgijo Istorijos mokytojo profesiją 2007 m.

Pasvalio miesto tarybos narys 1990-1995 m.

Buvo aktyvus Sąjūdžio judėjimo Pasvalio grupės narys

Lietuvos kariuomenės savanoris atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m.

Lietuvos respublikos Seimo gynėjas 1991 m. sausio mėn.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. pradėjo dirbti Nepriklausomos Lietuvos respublikos muitinėje ir saugojo Lietuvos šiaurinę sieną. Ne kartą teko susidurti su Sovietų sąjungos OMON kovinės grupės grėsme. Negailėdamas savęs garbingai dirbo Lietuvos respublikai Lietuvos muitinėje iki 2006 m., kol įgyvendinant Europos sąjungos direktyvas buvo atleistas iš darbo dėl techninės smulkmenos – tuo metu dar nebuvo spėjęs pabaigti aukštojo mokslo studijų, nors tuo metu intensyviai studijavo Istoriją neakivaizdiniu būdu Lietuvos pedagoginiame universitete.

Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, suorganizavo ir įkūrė pirmąją sienos užkardą Saločiuose su sargybos nameliu.

Nuo 2007 iki 2017 m. dirbo Pasvalio įmonėje UAB Ustukių malūnas direktoriaus pavaduotoju komercijai

Žmona ilgametė Pasvalio miesto medicinos darbuotoja Sandra Šležienė, turėjo dvi pilnamets dukreles – Gabrielę ir Izabelę.

Liūdime netikėtai mus apleidusio draugo, bičiulio, bendražygio, vyro, tėvo ir nuoširdaus Lietuvos patrioto. Gintarai, Tavo gyvenimas ir darbai mums visada primins, kad Lietuva – vienintelė mūsų Tėvynė ir kad dėl jos verta gyventi, kurti ir mirti.

 

Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos

Bendražygiai