Sąjungos veiklos reglamentas

LIETUVIŲ TAUTININKŲ IR RESPUBLIKONŲ SĄJUNGOS REGLAMENTAS

Šis reglamentas yra priimtas Tautininkų Sąjungos Suvažiavime 2017 m. gegužės mėn. 6 d. Reglamento paskirtis – detalizuoti Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (toliau – Sąjunga) įstatuose įtvirtintas nuostatas bei nustatyti Sąjungos veikimo ir savivaldos taisykles.

LIETUVIŲ TAUTININKŲ IR RESPUBLIKONŲ SĄJUNGA 

1. Sąjunga yra politinė partija, jungianti Lietuvos Respublikos piliečius, siekiančius organizuotai atstovauti lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei, jų idealams, vertybėms ir interesams.
2. Sąjunga remiasi lietuvių ir užsienio tautininkų patirtimi, atsakydama į šiandienos iššūkius, brėždama ilgalaikes gaires tautos ir valstybės ateičiai.
3. Sąjunga bendradarbiauja su giminingomis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje.
4. Sąjunga ir jos struktūriniai padaliniai gali turėti savo vėliavas, ženklus, kitą atributiką.
5. Sąjungos būstinė keičiama Tarybos sprendimu.

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Sąjungos uždaviniai:
6.1. stiprinti konstitucinius valstybės pagrindus, jos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, visų lygybę pagal įstatymą; užtikrinti piliečių teises, laisves, neatsiejamas nuo jų pareigų ir atsakomybės;
6.2. stiprinti tautinę savimonę ir tautinį orumą;
6.3. užtikrinti nacionalinį saugumą ir nacionalinius interesus, pasitelkiant tarptautines organizacijas bei pasinaudojant kitomis tarptautinio bendradarbiavimo formomis Lietuvos nacionalinių interesų labui;
6.4. plėtoti savivaldą, stiprinti dalyvaujamosios demokratijos principus ir mechanizmus, didinti vietos bendruomenių politinę įtaką;
6.5. diegti veiksmingą valstybės valdymą, užtikrinti skaidrų viešųjų finansų tvarkymą; tobulinti ryšį tarp visų valstybinės valdžios grandžių bei strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo stebėseną;
6.6. siekti socialinės darnos, teisingumo ir pilietinės santarvės, skatinti etninį, religinį, kultūrinį ir socialinį pakantumą tarp visų Lietuvos piliečių;
6.7. stiprinti šeimos instituciją, puoselėti šeimos ir bendruomenės papročius, saugią ir sveiką aplinką bei gyvenseną, spręsti kartų kaitos, demografines problemas;
6.8. skatinti ūkio gyvybingumą ir pažangą, ugdyti ir išlaikyti Lietuvoje kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius, plėtoti žinių ekonomiką ir didinti ūkio imlumą inovacijoms;
6.9. sudaryti valstybėje sąlygas nacionalinės kultūros plėtrai, saugoti Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą; nacionalinės kultūros tvarumo uždavinius sieti su nacionalinio saugumo strategija;
6.10. rūpintis gamta ir ją tausoti, racionaliai ir taupiai naudoti jos išteklius;
6.11. remti lietuvybę etninėse žemėse, plėtoti ryšius su užsienin išvykusiais lietuviais ir Lietuvos piliečiais;
6.12. stiprinti etniškai, kultūriškai ir geopolitiškai artimų šalių bendradarbiavimą;
6.13. stiprinti valstybinę kalbą, dėmesį visų etninių grupių tarmėms ir kultūriniams savitumams;
6.14. palaikyti ryšius su giminingomis partijomis ir politiniais judėjimais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
7. Siekdama savo tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, Sąjunga telkia visų tautybių Lietuvos Respublikos piliečius, padeda išreikšti jų politinę valią, dalyvauja įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę.

SĄJUNGOS NARIAI

8. Stojantysis skyriui, Sąjungos valdybai arba Tarybai pateikia prašymą raštu ir užpildo nario įskaitos lapą.
9. Stojančiojo internetu užpildyta ir/ar atsiųsta prašymo forma yra pagrindas svarstyti asmens priėmimą į partiją. Kai internetu gaunama kandidato anketa, ji persiunčiama Sekretoriui ir skyriui (jei yra pagal kandidato gyvenamąją vietą), kuris susisiekia su stojančiuoju bei paprašo pateikti užpildytą nario įskaitos lapą.
10. Skyriui pateikta informacija apie kandidatą išsiunčiama Sekretoriui.
11. Sekretorius patikrina ar kandidatas į Sąjungos narius nepriklauso kitai politinei partijai. Jei atsiranda informacija, kad Sąjungos narys ar kandidatas į Sąjungos narius sąmoningai bendradarbiavo su okupacinėmis represinėmis struktūromis (taip pat, jei atsiranda kitų abejonių dėl kandidato tinkamumo tapti partijos nariu), šį klausimą (skyriaus, Valdybos, Tarybos ar savo iniciatyva) nagrinėja Etikos ir procedūrų komisija.
12. Priimdamas naują narį, priimantis organas nustato (pagal gyvenamąją vietą ar pagal kandidato pageidavimą) kuriam skyriui jis priklausys. Jei priima Taryba, apie tai informuojamas atitinkamas skyrius.
13. Narių priėmimo, atmetimo, narystės stabdymo ir atkūrimo, taip pat – šalinimo duomenis registruoja Sąjungos sekretorius, kuris vykdo Sąjungos narių apskaitą.
14. Narių veikla Sąjungoje remiasi tarpusavio solidarumu, organizacine drausme ir pagarba kito nuomonei.
15. Sąjungos narys turi teisę:
15.1. siūlyti Sąjungos kandidatus arba, pritarus Sąjungos Tarybai, pats keltis kandidatu Lietuvos Respublikos savivaldybių, Seimo, Prezidento, Europos Sąjungos valdžios institucijų rinkimuose;
15.2. sustabdyti ir atnaujinti savo narystę Sąjungoje.
16. Narystė Sąjungoje stabdoma, kai:
16.1. tai numato teisės aktai;
16.2. tokią valią pareiškia pats narys;
16.3. tokį sprendimą priima Sąjungos taryba.
17. Kai narystė sustabdoma dėl teisės aktų reikalavimo, Sąjungos nario prašymo pagrindu jis išbraukiamas iš Teisingumo ministerijai teikiamo Sąjungos narių sąrašo. Į šį sąrašą narys vėl įrašomas jo prašymu, kuriame nurodoma, kad baigėsi teisės aktais numatytas draudimas būti partijos nariu.
18. Kai narystė stabdoma paties nario valia, galimi du stabdymo būdai: su išbraukimu iš Teisingumo ministerijai teikiamo Sąjungos narių sąrašo arba be išbraukimo.
18.1. Jei narys nori būti išbrauktas iš šio sąrašo, jo prašymą su nurodytomis priežastimis ir stabdymo būdo pasirinkimu svarsto Sąjungos taryba. Tarybai pritarus prašymui, šiuo pagrindu narys išbraukiamas iš sąrašo. Į šį sąrašą narys vėl įrašomas jo prašymu, kuriame nurodoma, kad baigėsi narystės sustabdymo priežastis. Tarybai nepritarus prašymui, šiuo pagrindu narys iš sąrašo neišbraukiamas.
18.2. Jei narys nori sustabdyti narystę be išbraukimo iš narių sąrašo, informaciją apie sustabdymo pradžią, numatomą laikotarpį arba sustabdymo pabaigos įvykį pateikia skyriaus pirmininkui. Narystės sustabdymas baigiasi, kai narys apie tai informuoja skyriaus pirmininką. Sąjungos suvažiavime rinktas pareigūnas informaciją dėl narystės stabdymo teikia savo skyriaus pirmininkui ir Sąjungos pirmininkui. Sąjungos narys, nesantis kurio nors skyriaus nariu, informaciją dėl narystės stabdymo teikia Sąjungos sekretoriui ir pirmininkui.
19. Sąjungos taryba skyriaus, Etikos komisijos, Sąjungos pirmininko teikimu arba savo iniciatyva gali sustabdyti narystę dėl politinių, moralinių ar drausminių priežasčių.
20. Narystės sustabdymas reiškia, kad narys sustabdymo laikotarpiui netenka įgaliojimų partijoje ir Sąjungos nario teisių (išskyrus teisę apskųsti Tarybos sprendimą Etikos ir procedūrų komisijai ir/ar Suvažiavimui), nepriklausomai nuo to, ar jis yra išbraukiamas iš Teisingumo ministerijai teikiamo sąrašo, ar ne.
21. Narystės sustabdymas baigiamas Tarybos ar Suvažiavimo sprendimu arba pasibaigus narystei Sąjungoje.
22. Jeigu narystė buvo sustabdyta dėl teisės aktų reikalavimų, dėl moralinio ar teisėsaugos institucijų kaltinimo, kuris nepasitvirtino, o taip pat jei sustabdymas baigiamas Tarybos ar Suvažiavimo sprendimu, tai, narystės sustabdymui pasibaigus, atstatomos ir visos iki sustabdymo turėtos teisės bei pareigos su sąlyga, kad į grąžinamas pareigas neišrinktas/nepaskirtas kitas Sąjungos narys. Kitais atvejais po narystės atstatymo atgaunamos eilinio Sąjungos nario teisės.
23. Tuo atveju, kai po informacijos apie narystės stabdymą pateikimo pats narys, nesulaukęs Tarybos sprendimo, elektroniniu būdu pašalina save iš Teisingumo ministerijai pateikto Sąjungos narių sąrašo, narystė gali būti grąžinama tik per įprastą priėmimo procedūrą. Tuo atveju, kai Tarybai pateikiami pakankamai svarūs įrodymai, jog narystę reikėjo stabdyti skubiai, gali būti taikoma supaprastinta priėmimo į partiją procedūra: pakanka pateikti prašymą.
24. Jei sprendžiamas Sąjungos narių, kurie buvo išrinkti Suvažiavime, narystės sustabdymas, šis sprendimas laikomas priimtu, jei posėdyje dalyvavo ne mažiau kaip 3/5 Tarybos narių ir už sprendimą balsavo ne mažiau kaip 2/3 posėdžio dalyvių.
25. Narystė Sąjungoje pasibaigia:
25.1. nariui nutraukus narystę Sąjungoje;
25.2. nariui mirus;
25.3. kompetentingai Sąjungos valdymo institucijai priėmus sprendimą pašalinti narį.
26. Narystės stabdymo ir atkūrimo, o taip pat nario šalinimo klausimus sprendžia Sąjungos taryba skyriaus, Etikos ir procedūrų komisijos arba savo iniciatyva.
27. Sąjungos narys gali būti pašalintas iš Sąjungos dėl Sąjungos Įstatų 10 straipsnyje išvardintų priežasčių, o taip pat, paaiškėjus faktams, dėl kurių asmuo negalėjo būti Sąjungos nariu.
28. Suvažiavime rinktų pareigūnų šalinti iš partijos negalima: jų narystė gali būti tik sustabdyta iki artimiausio Suvažiavimo.
29. Taryba, pati arba Etikos ir procedūrų komisijos siūlymu, turi teisę nuspręsti, ar iš Sąjungos pasitraukęs arba pašalintas narys gali grįžti į Sąjungą, taip pat – nustatyti sąlygas bei laiką, po kurio jis gali grįžti. Šis laikotarpis negali būti didesnis, nei Tarybos kadencija.
30. Taryba, be šalinimo ir narystės sustabdymo, gali skirti ir kitas nuobaudas: pastabą, įspėjimą ar laikiną nario teisių apribojimą.
31. Taryba privalo prieš savaitę informuoti narį apie posėdžio, kuriame numatomas svarstyti galimos nuobaudos jam skyrimo klausimas, datą.
32. Valdyba apie priimtą sprendimą privalo per 5 darbo dienas informuoti nuobaudą gavusį partijos narį, kad jis turėtų galimybę sprendimą apskųsti Etikos ir procedūrų komisijai. Sprendimo apskundimui skiriama 20 dienų. Sprendimas įsigalioja po 20 dienų nuo jo priėmimo, jei nebuvo apskųstas, arba nuo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, kuriuo buvo paliktas galioti Tarybos sprendimas, dienos.
33. Nario pažymėjimas ir ženklelis yra Sąjungos nuosavybė. Išstodamas iš Sąjungos, narys grąžina Sąjungai nario pažymėjimą ir ženklelį.

SĄJUNGOS SANDARA

34. Sąjungą sudaro:
34.1. nariai;
34.2. frakcijos ir sekcijos;
34.3. Sąjungos skyriai (toliau – skyriai);
34.4. Kraštų sueigos;
34.5. komitetai;
34.6. darbo grupės;
35. Sąjungos valdymo organai
35.1. kraštų valdybos;
35.2. pirmininkas.
35.3. Taryba;
35.4. valdyba;
35.5. Konferencija;
35.6. Suvažiavimas.
36. Sąjungos kontrolės organai:
36.1. Etikos ir procedūrų komisija;
36.2. Kontrolės komisija.

SĄJUNGOS SKYRIUS

37. Skyrius yra teritorinis struktūrinis Sąjungos padalinys.
38. Skyrius veikia pagal Sąjungos tarybos patvirtintą skyrių veiklos reglamentą, remdamasis Sąjungos įstatais, šiuo reglamentu, Programa ir Sąjungos institucijų nutarimais.
39. Penki ir daugiau Sąjungos narių gali sudaryti skyrių, kuris steigiamas pranešant Sąjungos tarybai. Skyrius tvirtinamas ir gali būti likviduojamas Sąjungos tarybos sprendimu.
40. Didesniuose skyriuose gali veikti poskyriai, kuriuos gali sudaryti 5 ir daugiau Sąjungos narių. Jei skyriuose veikia poskyriai, į skyriaus susirinkimą gali būti renkami delegatai, kurių delegavimo kvotas nustato skyriaus valdyba.
41. Poskyrius steigia ir naikina skyriaus valdyba. Poskyris, kuriame lieka mažiau, kaip 5 nariai, naikinamas. Poskyriui vadovauja susirinkime išrinkta poskyrio valdyba, kurią turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai: pirmininkas, vicepirmininkas ir sekretorius.
42. Savivaldybėse, kuriose skyrių nėra, išimties tvarka priėmimas į Sąjungos narius ir skyriaus įsteigimo tvirtinimas Taryboje gali būti sprendžiami kartu.
43. Skyriui vadovauja valdyba: pirmininkas, vicepirmininkas (-ai), sekretorius, iždininkas, valdybos nariai. Skyriui atstovauja, jo narių susirinkimus šaukia ir jiems pirmininkauja, priimtų sprendimų vykdymą kontroliuoja skyriaus pirmininkas, o jam negalint atlikti šių funkcijų, vicepirmininkas.
44. Skyriaus valdybos narių skaičių nustato skyriaus ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas, atsižvelgdamas į skyriaus narių skaičių ir veiklos mastą. Valdyba turi būti ne mažesnė kaip trijų narių: pirmininkas, vicepirmininkas, sekretorius. Tokiu atveju iždininko funkcijas pavedama atlikti vicepirmininkui arba sekretoriui.
45. Skyriaus narių (ar poskyrių delegatų) susirinkimas:
45.1. sprendžia svarbiausius savojo skyriaus ir Sąjungos veiklos reikalus, teikia pasiūlymus ir priima sprendimus;
45.2. renka skyriaus pirmininką, jo teikimu – kitus skyriaus valdybos narius, renka skyriaus kontrolierių, atstovus į krašto sueigą;
45.3. priima į Sąjungos narius, juos pateikdamas įregistruoti Sekretoriui;
45.4. svarsto ir siūlo aukštesniems Sąjungos organams naujai kadencijai Sąjungos suvažiavime renkamų organų narius, kandidatus į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų narius ir merus, Lietuvos Respublikos Seimo narius, Lietuvos Respublikos Prezidentus, Europos Parlamento narius, kandidatūras Sąjungos Garbės nario vardui suteikti ir padėkai pareikšti;
45.5. rengia savivaldybės tarybos ir mero rinkimų programas, teikia jas tvirtinti Sąjungos tarybai;
45.6. sudaro ir tvirtina savivaldybės rinkimų štabą bei kitų politinių akcijų ir renginių organizavimo štabus ir komitetus;
45.7. aptaria ir vertina Sąjungos atstovų darbą savivaldos ir valdžios institucijose, jų veiklos atitikimą Sąjungos vertybėms, Programai, Įstatams bei Reglamentui, teikia šiais klausimais siūlymus Sąjungos Tarybai;
45.8. priima ir teikia Sąjungos Tarybai tvirtinti nutarimus Sąjungos politikos klausimais, susijusiais su Sąjungos veikla mieste (rajone);
45.9. ne rečiau kaip kartą per metus išklauso skyriaus valdybos informaciją apie veiklą ir skyriaus finansinę būklę.
46. Skyriaus ataskaitinis ar ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė sprendžiamąjį balsą turinčių narių ar poskyrių delegatų. Tas pat reikalavimas taikomas ir eiliniam skyriaus susirinkimui, kuriame balsuojant priimami sprendimai. Šių posėdžių ar susirinkimų nutarimai priimami daugiau kaip pusės juose dalyvaujančių sprendžiamąjį balsą turinčių narių (ar delegatų) pritarimu.
47. Skyriaus susirinkimai šaukiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip du kartus per metus; ataskaitiniai – kartą metuose; ataskaitiniai–rinkiminiai kartą per dvejus metus.
47.1. Skyriaus ataskaitiniam ir ataskaitiniam–rinkiminiam susirinkimui turi būti pateikiamos: pirmininko – skyriaus veiklos; iždininko – skyriaus finansinė ataskaitos.
47.2. Skyriaus ataskaitinis–rinkiminis susirinkimas turi įvykti baigiantis skyriaus valdybos kadencijai.
47.3. Apie skyriaus ataskaitinį ir ataskaitinį–rinkiminį susirinkimą informuojama Sąjungos taryba ir Etikos ir procedūrų komisija, į jį kviečiami Krašto valdybos atstovai.
48. Skyriaus valdyba:
48.1. renkama skyriaus ataskaitiniame – rinkiminiame susirinkime dvejų metų kadencijai;
48.2. supažindina skyriaus narius su Sąjungos ir skyriaus svarbiausiais reikalais, su aukštesniųjų Sąjungos institucijų nutarimais;
48.3. organizuoja skyriaus veiklą ir kontroliuoja skyriui, jo valdybai bei atskiriems jo nariams privalomų nutarimų vykdymą; apie įvykdymą praneša skyriaus susirinkimui, esant reikalui – ir aukštesniems Sąjungos organams;
48.4. tvarko skyriaus finansinius, ūkinius ir kitus reikalus;
48.5. platina Sąjungos leidinius, organizuoja renginius;
48.6. atstovauja skyrių, bendraujant su kitomis partijomis ir organizacijomis.
49. Dėl nepatenkinamos veiklos skyriaus valdyba, pritarus krašto valdybai, gali būti perrinkta nesibaigus jos kadencijai, jeigu to reikalauja daugiau kaip pusė skyriaus narių.
50. Skyriaus pirmininkui ir vicepirmininkui (-ams) atsistatydinus, pasitraukus iš Sąjungos, sustabdžius narystę arba esant pašalintiems iš Sąjungos, Sąjungos Taryba iš skyriaus narių skiria laikinąjį skyriaus pirmininką rinkiminiam skyriaus susirinkimui sušaukti.
51. Sąjungos taryba dėl veiklos, priešingos Sąjungos programai, Įstatams arba Reglamentui, taip pat – dėl nepatenkinamos veiklos gali nušalinti skyriaus valdybą. Šiuo atveju Taryba iš skyriaus narių skiria laikinąjį skyriaus pirmininką rinkiminiam skyriaus susirinkimui sušaukti, jame renkama nauja skyriaus valdyba.
52. Skyriaus kontrolierius renkamas skyriaus ataskaitiniame – rinkiminiame susirinkime dviejų metų kadencijai. Skyriaus kontrolierius ne rečiau kaip kartą per metus tikrina skyriaus finansinę-ūkinę veiklą, su tuo susijusių dokumentų tvarkymą; su tikrinimo rezultatais supažindina skyriaus valdybą. Nustatęs trūkumus, apie juos praneša Sąjungos Valdybai.

KRAŠTO SUEIGA

53. Krašto sueigos steigimą organizuoja Sąjungos valdyba, krašto sueigos teritorijoje veikiančių Sąjungos skyrių pagrindu..
54. Kraštų ribas, ir skyrių priklausomybę Kraštui bei delegavimo į Krašto sueigą principus nustato Taryba.
55. Krašto sueiga:
55.1. renka krašto sueigos pirmininką, kuris yra ir krašto valdybos pirmininkas, jo teikimu renka kitus krašto valdybos narius, taip pat renka krašto atstovą į Sąjungos Tarybą, jeigu tai nėra krašto sueigos pirmininkas;
55.2. svarsto ir teikia Sąjungos Tarybai siūlymus dėl Sąjungos kandidatų Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų ir merų, Europos Parlamento rinkimuose, rinkimų sąrašų daugiamandatėse apygardose, rinkiminių programų, Sąjungos politinio bendradarbiavimo su juridiniais ir fiziniais asmenimis;
55.3. nustato renkamų krašto valdybos narių skaičių;
55.4. tvirtina krašto valdybos ataskaitą;
55.5. siūlo renkamų Sąjungos institucijų narių kandidatūras;
55.6. sprendžia kitus, tame tarpe ir su regionine politika susijusius klausimus.
56. Krašto sueigą pagal poreikį šaukia krašto valdyba. Ją gali inicijuoti krašto valdybos pirmininkas, 3 kiti valdybos nariai, krašte veikiantis Sąjungos frakcijos padalinys, trečdalis ir daugiau krašte veikiančių skyrių.
57. Sueigai pirmininkauja krašto valdybos pirmininkas arba vicepirmininkas.
58. Sueigos darbotvarkės projektą jos dalyviams krašto valdyba išplatina ne vėliau kaip savaitę prieš sueigą, ją tvirtina arba keičia sueiga.
59. Krašto sueigos darbotvarkę, prezidiumo (pirmininkų ir sekretorių), balsų skaičiavimo komisijos kandidatūras gali teikti krašto sueigą inicijuojančios institucijos, jas tvirtina krašto sueigos dalyvių dauguma.
60. Krašto sueigos sprendimai yra teisėti, jei sueigoje dalyvauja pusė ir daugiau krašto skyrių ir daugiau kaip pusė krašto skyrius Sąjungos tarybos nustatyta tvarka atstovaujančių delegatų. Nesant kvorumo, sueiga gali priimti rekomendacinio pobūdžio nutarimus.
61. Sueigos darbą organizuoja krašto valdyba.

KRAŠTO VALDYBA

62. Krašto valdybos narius 2 metų kadencijai renka krašto sueiga.
63. Krašto valdyba:
63.1. koordinuoja krašto skyrių veiklą, sprendžia skyrių tarpusavio ir bendros veiklos reikalus;
63.2. rūpinasi naujų skyrių steigimu;
63.3. turi teisę sušaukti bet kurio savo krašto skyriaus susirinkimą;
63.4. vykdo aukštesniųjų Sąjungos organų nutarimus; už savo veiklą atsiskaito krašto sueigai ir Sąjungos tarybai.
64. Krašto valdybos posėdžius pagal poreikį kviečia krašto valdybos pirmininkas, jo įgaliotas vicepirmininkas arba ne mažiau kaip 3 valdybos nariai.

SĄJUNGOS FRAKCIJOS IR SEKCIJOS

65. Aukščiausia frakcijos/sekcijos institucija – jos sueiga, renkanti šio struktūrinio padalinio pirmininką, valdybą, atstovus į Sąjungos Konferenciją ir Suvažiavimą, priimanti šio padalinio Statutą, kurį tvirtina Taryba.
66. Frakcija/sekcija gali būti panaikinta, jeigu jos pozicija prieštarauja Sąjungos Įstatuose bei Reglamente įvardytiems tikslams, taip pat jeigu frakcijoje/sekcijoje lieka mažiau narių, negu būtina jos steigimui. Frakcija/sekcija privalo reguliariai (kartą per metus) teikti Sąjungos Valdybai informaciją apie savo narių skaičių. Iki Sąjungos Konferencijos arba Suvažiavimo frakcijos/sekcijos veiklą gali laikinai sustabdyti Taryba.

SĄJUNGOS DARBO GRUPĖS IR KOMITETAI

67. Darbo grupė yra trumpalaikis partijos narių susivienijimas konkretiems uždaviniams spręsti.
68. Darbo grupes steigia Sąjungos Taryba iš Sąjungos narių ar / ir nagrinėjamos srities specialistų, jų pačių sutikimu.
69. Komitetai ir darbo grupės gali pasitelkti ekspertus iš šalies.
70. Darbo grupių veiklą, uždavinius, darbų trukmę apibrėžia Tarybos sprendimai.

SUVAŽIAVIMAS

71. Apie Suvažiavimo sušaukimą iniciatoriai paskelbiama ne vėliau kaip prieš 50 dienų. Suvažiavimo darbotvarkės, nutarimų ir kitų dokumentų projektai išplatinami ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki Suvažiavimo.
72. Tarybos tvirtinamos atstovavimo Suvažiavime kvotos nustatomos vadovaujantis atstovavimo lygiateisiškumo ir proporcingumo pagrindais.
73. Suvažiavimo organizavimo reikalus tvarko Sąjungos Valdyba.
74. Suvažiavimo delegatas, dėl pateisinamos priežasties negalintis dalyvauti Suvažiavime gali įgalioti kitą delegatą atstovauti jam Sąjungos suvažiavime. Kartu su įgaliojimu, Suvažiavimo mandatų komisijai turi būti pateikiamas negalėjimo dalyvauti Suvažiavime priežasties paaiškinimas. Suvažiavimo mandatų komisija sprendžia ar įgaliojimas gali būti pripažįstamas. Vienas delegatas gali pagal įgaliojimus atstovauti ne daugiau kaip dviem kitiems delegatams.
75. Nesusirinkus į Suvažiavimą daugiau kaip pusei Suvažiavimo delegatų, pakartotinis Suvažiavimas gali būti kviečiamas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių pertraukos.
76. Eilinio Suvažiavimo darbotvarkę, reglamentą, prezidiumo (pirmininkų ir sekretorių), mandatų, balsų skaičiavimo komisijos kandidatūras teikia Taryba, tvirtina arba keičia Suvažiavimas.
77. Neeilinio Suvažiavimo darbotvarkę, reglamentą, prezidiumo (pirmininkų, sekretorių, mandatų), balsų skaičiavimo komisijos kandidatūras teikia jo iniciatoriai, tvirtina arba keičia Suvažiavimas.
78. Suvažiavimas:
78.1. 2/3 balsų dauguma priima, papildo bei keičia Sąjungos Įstatus, Reglamentą ir simboliką, 3/5 balsų dauguma – Sąjungos Programą;
78.2. išklauso ir vertina Sąjungos pirmininko, Tarybos, Valdybos, Etikos ir procedūrų  komisijos, Kontrolės komisijos ir kitų Sąjungos organų ir pareigūnų ataskaitas;
78.3. išrenka Sąjungos vadovus ir sudaro vadovaujančius organus. Pirmiausia slaptu balsavimu iš pateikto kandidatų sąrašo išrenkamas 21 Tarybos narys. Po to iš Tarybos narių slaptu balsavimu išrenkamas pirmininkas, kuris Suvažiavimui teikia Sąjungos vicepirmininkų kandidatūras. Vicepirmininkų skaičių nustato Suvažiavimas pirmininko teikimu (nuo 2 iki 5). Už kiekvieną kandidatūrą balsuojama atskirai; vietoj kandidatūros, negavusios Suvažiavimo delegatų balsų daugumos, Sąjungos pirmininkas turi pateikti kitą kandidatūrą;
78.4. atviru balsavimu paprasta balsų dauguma iš Suvažiavimo delegatų pateiktų kandidatų išrenka: Etikos ir procedūrų  komisijos, Kontrolės komisijos narius. Išrinktieji šių organų nariai atskiruose uždaruose posėdžiuose išsirenka savo pirmininkus ir teikia Suvažiavimui atviru balsavimu paprasta balsų dauguma juos patvirtinti;
78.5. suteikia Sąjungos Garbės narių vardus, pareiškia viešas padėkas;
78.6. suvažiavimas turi teisę atkurti panaikintą arba sustabdytą narystę Sąjungoje;
78.7. Sąjungos vardu skelbia nutarimus, viešus pareiškimus;
78.8. 2/3 Suvažiavime dalyvaujančių delegatų balsų dauguma sprendžia Sąjungos reorganizavimo klausimus, 3/4 – Sąjungos likvidavimo klausimus.

TARYBA

79. Taryba vadovauja politinei Sąjungos veiklai, nagrinėja ir sprendžia svarbiausius Sąjungos politinių nuostatų įgyvendinimo ir Sąjungos veiklos klausimus.
80. Tarybos priimti sprendimai yra privalomi visiems Sąjungos organams (išskyrus Konferenciją ir Suvažiavimą) ir jų padaliniams, o taip pat visų Sąjungos organų bei jų padalinių vadovams ir visiems Sąjungos nariams.
81. Tarybos teikiami klausimai privaloma tvarka įtraukiami į visų Sąjungos organų posėdžių, Konferencijų ir Suvažiavimų darbotvarkes.
82. Kraštų sueigų į Tarybą deleguoti atstovai tampa Tarybos nariais tik gavę veikiančios Tarybos pritarimą.
83. Tarybos narių įgaliojimų sustabdymui reikalinga 2/3 dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.
84. Tarybos posėdžiams pirmininkauja Sąjungos pirmininkas.
85. Pirmininkui laikinai negalint vykdyti Tarybos pirmininko pareigų, jį pavaduoja kitas Tarybos narys Įstatuose, Sąjungos Reglamente ir Tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka.
86. Tarybos narys, daugiau kaip pusę Tarybos posėdžių praleidęs be pateisinamos priežasties, netenka teisės kitos (vienos) kadencijos Taryboje būti Tarybos nariu. Pateisinama priežastis ar ne, nustato Etikos ir procedūrų  komisija. Taryba prieš ataskaitinį-rinkiminį Suvažiavimą skelbia sąrašą Sąjungos narių, negalinčių būti kitos kadencijos Tarybos nariais.
87. Taryba:
87.1. sprendžia esminius Sąjungos politikos klausimus;
87.2. rengia ir teikia Suvažiavimui Sąjungos Programos, Įstatų bei Reglamento pakeitimus;
87.3. prižiūri, kaip įgyvendinama Sąjungos Programa, vertina Sąjungos Valdybos veiklą, nagrinėja kaip vykdomi Suvažiavimo, Konferencijos, Tarybos nutarimai; numato Sąjungos veiklos kryptis, išklauso ir tvirtina Sąjungos organų ataskaitas;
87.4. sprendžia Sąjungos narių apdovanojimo, Sąjungos Garbės nario vardo suteikimo, padėkos pareiškimo klausimus; raštu juos teikia Suvažiavimui galutiniam patvirtinimui;
87.5. svarsto Sąjungos skyrių, kraštų sueigų, frakcijų ir sekcijų siūlomus naujai kadencijai kandidatus į Sąjungos pirmininkus, Tarybos, Etikos ir procedūrų  komisijos narius, Kontrolės komisijos narius, teikia juos Konferencijai ir Suvažiavimui;
87.6. dalyvauja planuojant ir organizuojant lėšų telkimą, vertina ir numato materialinius, organizacinius ir kitokius išteklius, būtinus Tarybos priimamų sprendimų ir Sąjungos veiklos vykdymui;
87.7. nustato konkrečioms veiklos sritims sudaromų komitetų bei komisijų skaičių, tvirtina narių sudėtį ir veiklos reglamentus;
87.8. Sąjungos pirmininko teikimu tvirtina sąjungos sekretorių ir iždininką, sekretoriato darbuotojų etatų sąrašą ir pareiginių atlyginimų dydžius. Tarybai dukart atmetus pirmininko siūlomą kandidatūrą į sekretorius arba iždininkus kitas jų kandidatūras gali teikti bet kuris Tarybos narys;
87.9. steigia nuolatines ar laikinas darbo grupes; tvirtina jų veiklos išvadas;
87.10. priima į Sąjungos narius, stabdo ir atkuria narystę, šalina iš Sąjungos narių;
87.11. steigia Sąjungos žiniasklaidos priemones, tvirtina jų redaktorius;
87.12. sprendžia tarp skyrių, kraštų valdybų, kitų Sąjungos organų ir Sąjungos Valdybos kilusius nesutarimus;
87.13. rengia Sąjungos kandidatų į Seimą sąrašo projektą, kandidatų į Seimą vienmandatėse apygardose išdėstymo projektą ir juos tvirtina.
87.14. tvirtina Sąjungos kandidatų į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas, Lietuvos Respublikos Seimą, Europos Parlamentą sąrašus; Sąjungos kandidatus į savivaldybių merus; Sąjungos dalyvavimą partijų koalicijose; keliamą ar remtiną kandidatą į Lietuvos Respublikos Prezidento postą;
87.15. rengia ir tvirtina Sąjungos rinkimines programas;
87.16. tvirtina Sąjungos pajamų ir išlaidų metinę, pusės metų (ar metų ketvirčio) sąmatas ir finansinės-ūkinės veiklos ataskaitas; nustato Sąjungos nario mokesčio bei atskaitymų į Sąjungos iždą dydį ir surinktų nario mokesčių bei kitų lėšų paskirstymo Sąjungos organams tvarką;
87.17. svarsto, tvirtina ir skelbia pareiškimus ir nutarimus Sąjungos vardu;
87.18. tvirtina Sąjungos atributiką Suvažiavimo priimtos simbolikos pagrindu;
87.19. tvirtina Sąjungos narių atstovavimo Suvažiavime normą, nustato skyrių narių atstovavimo principus Krašto sueigoje;
87.20. tvirtina Suvažiavimo darbotvarkės projektą, rengia Suvažiavimo nutarimų ir kitų dokumentų projektus;
87.21. sprendžia kitus svarbius Sąjungos reikalus.
88. Tarybos posėdžius šaukia Sąjungos pirmininkas.
89. Tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
90. Jei per tris mėnesius pirmininkas nesušaukia Tarybos posėdžio, trečdalis Tarybos narių gali įpareigoti bet kurį Sąjungos vicepirmininką jį sušaukti.
91. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja dauguma Tarybos narių. Posėdyje su patariamojo balso teise gali dalyvauti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas ar jį pavaduojantis Komisijos narys.
92. Pagal savo kompetenciją Taryba gali vykdyti ir kitas funkcijas, jeigu Sąjungos įstatais, Reglamentu, Suvažiavimo, Konferencijos ar Tarybos nutarimais jos nepriskirtos kitiems Sąjungos organams ar pareigūnams.
93. Tarybos posėdžių darbotvarkė ir nutarimų bei kitų dokumentų projektai išplatinami posėdžio dalyviams ne vėliau kaip prieš savaitę iki posėdžio datos.
94. Tarybos posėdžių darbą organizuoja Sąjungos sekretorius.

PIRMININKAS

95. Sąjungos pirmininkas:
95.1. yra vadovaujantis Sąjungai ir jai atstovaujantis vienasmenis Sąjungos valdymo organas;
95.2. veikia vadovaudamasis Politinių partijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Sąjungos Programa, Įstatais, šiuo Reglamentu, Sąjungos Tarybos, Konferencijos ir Suvažiavimo nutarimais;
95.3. priima sprendimus, skelbiamus potvarkiais. Suvažiavimų, Konferencijų, Tarybos ir Valdybos nutarimų pagrindu pirmininkas rengia, pasirašo ir skelbia nutarimus, viešus pareiškimus ir kitus dokumentus, išreiškiančius Sąjungos poziciją;
95.4. suteikia įgaliojimus Sąjungos nariams ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims atstovauti Sąjungos interesams ir tvarkyti konkrečius Sąjungos reikalus teismuose, Lietuvos Respublikos valdymo institucijose, įstaigose ir organizacijose, o taip pat Sąjungos santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis;
95.5. vadovavimą Sąjungai Pirmininkas grindžia kolegialumo ir subsidiarumo principais, kuriuos įgyvendina visiškai arba iš dalies deleguodamas savo vykdomąsias galias ir atsakomybę Valdybai ir jos nariams, vadovaujantiems atskiroms Sąjungos organizacinio darbo sritims.
96. Pirmininko teikiami klausimai privaloma tvarka įtraukiami į Tarybos posėdžio, Konferencijos ir Suvažiavimo darbotvarkę.
97. Pirmininką iš naujai kadencijai išrinktos Tarybos narių dviejų metų kadencijai slaptu balsavimu renka Suvažiavimas iš ne mažiau, kaip dviejų kandidatų, kuriuos teikia Suvažiavimo delegatai. Kandidatų sąrašą tvirtina Suvažiavimas.
98. Pirmininko ir visų kitų renkamų Sąjungos pareigūnų rinkimo, atstatydinimo, atsistatydinimo, įgaliojimų pasibaigimo, laikino sustabdymo ir pavadavimo tvarką nustato Taryba. Tarybos nustatytąją tvarką paprasta balsų dauguma gali keisti ir/arba papildyti Konferencija ir/arba Suvažiavimas.
99. Sąjungos pirmininkas:
99.1. gali šaukti neeilinį Sąjungos Suvažiavimą, neeilinę Konferenciją, neeilinį Tarybos posėdį;
99.2. gali šaukti atskirų skyrių susirinkimus ir kraštų sueigas;
99.3. iki artimiausio Tarybos posėdžio arba Konferencijos savo potvarkiu gali sustabdyti skyriaus pirmininko, krašto sueigos pirmininko įgaliojimus, paskirdamas laikinai pavaduojantį pareigūną;
99.4. savo potvarkiu gali laikinai sustabdyti arba apriboti bet kurio Valdybos nario įgaliojimus ir/arba perduoti juos kitam Valdybos nariui;
99.5. teikia Tarybos, Konferencijos ir Suvažiavimo nutarimų, Tarybos darbotvarkės projektus;
99.6. rengia ir pristato Konferencijai ir Suvažiavimui Sąjungos veiklos ataskaitą;
99.7. rengia ir pristato Tarybai Sąjungos veiklos ataskaitas. Teikia informaciją apie Sąjungos veiklą ir jos rezultatus Tarybai, Konferencijai, Suvažiavimui;
99.8. atsako į Tarybos, Konferencijos, Suvažiavimo, Etikos ir procedūrų  komisijos, Kontrolės komisijos bei kitų Sąjungos organų paklausimus;
99.9. pagal savo kompetenciją pirmininkas gali vykdyti ir kitas funkcijas, jeigu Sąjungos Įstatais, šiuo Reglamentu, o taip pat Suvažiavimo, Konferencijos ir Tarybos nutarimais jos nepriskirtos kitiems Sąjungos organams ar pareigūnams.
100. Kai pirmininkas ilgesnį laiką negali eiti savo pareigų, jas eina pirmininko potvarkiu pirmuoju pavaduotoju paskirtas vicepirmininkas.
101. Pirmininko pavedimu arba jam nesant, Tarybos posėdžiams gali pirmininkauti ir Valdybai vadovauti vienas iš įgaliotų vicepirmininkų.
102. Vicepirmininkai ir kiti Valdybos nariai atsako už pirmininko paskirtas Sąjungos veiklos sritis.
103. Kai pirmininkas atsistatydina, yra atstatydinamas, jo įgaliojimai laikinai sustabdomi arba dėl kokių nors kitų priežasčių pirmininkas nebegali eiti savo pareigų, pirmininko teisių ir pareigų vykdymą visa apimtimi perima pirmasis vicepirmininkas. Pirmojo vicepirmininko įgaliojimus patvirtina Taryba artimiausiame posėdyje.
104. Pirmininko įgaliojimų laikino sustabdymo klausimas privaloma tvarka įtraukiamas į Tarybos posėdžio darbotvarkę bendru Etikos ir procedūrų  komisijos ir Kontrolės komisijos teikimu.
105. Visiems Valdybos nariams atsistatydinus arba atsisakius laikinai eiti pirmininko pareigas, iki eilinio ar neeilinio rinkiminio Suvažiavimo jas eina Tarybos narių balsų dauguma patvirtintas Tarybos narys.

VICEPIRMININKAI

106. Vicepirmininkai:
106.1. Įstatuose ir reglamentuose nustatyta tvarka pavaduoja Sąjungos pirmininką;
106.2. atsako už pirmininko pavestas Valdybos veiklos sritis;
107. vicepirmininkas atskaitingas Sąjungos pirmininkui ir Suvažiavimui.

VALDYBA

108. Valdybai vadovauja ir už jos darbą atsako Sąjungos pirmininkas.
109. Valdyba veikia pagal jos sudarytą ir pirmininko teikimu Tarybos patvirtintą reglamentą, kuriame turi būti numatyta Valdybos narių funkcijos, įgaliojimai ir atsakomybė.
110. Valdybos nario kadencijos trukmė – 2 metai.
111. Tarybai nusprendus, visų arba dalies Valdybos narių darbas gali būti apmokamas.
112. Valdyba:
112.1. įgyvendina Sąjungos programines nuostatas, vykdo Suvažiavimų, Konferencijų ir Tarybos nutarimus;
112.2. koordinuoja kraštų valdybų, skyrių veiklą. Svarsto kraštų valdybų, skyrių siūlymus Sąjungos veiklai gerinti, ją plėtoti;
112.3. telkia ir tvarko lėšas Sąjungos veiklai palaikyti ir vystyti, svarsto, rengia ir teikia Tarybai tvirtinti pajamų ir išlaidų sąmatas ir finansinės-ūkinės veiklos ataskaitas. Ne rečiau kaip kartą per metus Tarybai pateikia raštišką Sąjungos finansinės-ūkinės veiklos ataskaitą;
112.4. registruoja naujai priimtus Sąjungos narius, skyrius, kraštų valdybas ir kitus struktūrinius Sąjungos padalinius;
112.5. tvarko Sąjungos leidybinę veiklą;
112.6. tvarko Sąjungos narių apskaitą;
112.7. išklauso kraštų ir skyrių valdybų ataskaitas apie jų veiklą;
112.8. rengia eilinių Tarybos posėdžių, Konferencijų, Suvažiavimų darbotvarkės projektus; organizuoja Tarybos posėdžius, Konferencijas, Suvažiavimus ir kitus Sąjungos renginius;
112.9. priima, ruošia ir teikia Tarybai spręsti jos kompetencijai priklausančius žemesnių Sąjungos organų keliamus klausimus ir siūlymus.
113. Sąjungos valdybos posėdžiai vyksta laikantis Tarybos patvirtinto reglamento, ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Juos šaukia Sąjungos pirmininkas arba jo įpareigotas vicepirmininkas.
114. pirmininko potvarkiu valdyba gali steigti sekretoriatą.

SEKRETORIUS IR SEKRETORIATAS

115. Sekretorius:
115.1. rengia, tvarko ir saugo Sąjungos dokumentus, atsako už narių apskaitą, užtikrina Sąjungos institucijų sąveiką;
115.2. vadovaudamas sekretoriato veiklai, užtikrina sklandžią, operatyvią ir efektyvią Valdybos, Tarybos ir visų kitų Sąjungos institucijų bei padalinių administracinę veiklą;
115.3. savarankiškai vykdo pirmininko užduotis ir pavedimus;
115.4. sekretoriato veiklos užtikrinimui ir pavestų užduočių vykdymui gali į sekretoriato veiklą įtraukti savanorius ir naudotis komercinių įmonių bei įvairių ūkio subjektų teikiamomis paslaugomis;
115.5. padedamas kitų Valdybos narių ir savanoriškai talkinančių Sąjungos narių, iki sekretoriato įsteigimo atlieka visas jo funkcijas.
116. Sekretorius atskaitingas Sąjungos pirmininkui ir Tarybai.
117. Sekretoriatas yra Sąjungos sekretoriaus administruojamas Valdybos struktūrinis padalinys.
118. Sekretoriato etatų sąrašą tvirtina ir pareiginių atlyginimų dydžius nustato Taryba pirmininko teikimu.
119. Sekretoriato darbuotojai savo pareigas vykdo narystės Sąjungoje pagrindu ir/arba pagal sudarytas darbo sutartis, kurias sudaro ir nutraukia sekretorius Sąjungos pirmininko pavedimu.
120. Pareiginius sekretoriato darbuotojų nuostatus tvirtina Valdyba sekretoriaus teikimu.

IŽDININKAS

121. Iždininkas:
121.1. tvarko Sąjungos lėšas, rūpinasi jų telkimu, Valdybos nutarimu skirsto lėšas Sąjungos reikmėms;
121.2. pirmininko įgaliojimu atidaro ir uždaro sąskaitas bankuose;
121.3. vadovauja už Sąjungos ūkinės-finansinės veiklos apskaitą atsakingiems sekretoriato darbuotojams;
121.4. rengia Sąjungos ūkinės-finansinės veiklos sąmatas ir ataskaitas.
122. Iždininkas atskaitingas Sąjungos pirmininkui ir Tarybai.

KONFERENCIJA

123. Konferencija:
123.1. svarsto, koreguoja ir tvirtina Tarybos sprendimus dėl Sąjungos kandidatų Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių, Europos Sąjungos valdžios institucijų rinkimuose, rinkimų sąrašų daugiamandatėse apygardose, rinkiminių programų, bendradarbiavimo su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis;
123.2. svarsto ir vertina Sąjungos atstovų darbą įvairiose valdžios institucijose, jų veiklos atitikimą Sąjungos vertybėms, Įstatams, Reglamentui ir Programai;
123.3. priima ir teikia Tarybai išvadas bendrosios Sąjungos politikos klausimais;
123.4. tvirtina Sąjungos sudėtyje veikiančias frakcijas ir sekcijas, jų statutus, šio Reglamento numatytais atvejais nutraukia jų veiklą.
124. Sąjungos konferenciją bent kartą per metus šaukia pirmininkas arba Taryba. Ją inicijuoti gali pirmininkas, Taryba, Etikos ir procedūrų  komisija, Kontrolės komisija, daugiau nei viena frakcija ar sekcija, 1/3 tuo metu veikiančių skyrių.
125. Konferencijos delegatų sąrašą tvirtina Taryba.
126. Konferencijos darbą organizuoja Sąjungos Valdyba.
127. Konferencijos darbotvarkę, reglamentą, prezidiumo (pirmininkų ir sekretorių), balsų skaičiavimo, mandatų komisijos narių kandidatūras gali teikti Konferenciją inicijuojančios institucijos, jas tvirtina Konferencijos delegatų dauguma.
128. Konferencijos darbotvarkės ir nutarimų bei kitų dokumentų projektai išplatinami Konferencijos delegatams ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Konferencijos datos.
129. Konferencijos nutarimai išplatinami Sąjungos institucijoms ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po Konferencijos.

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ  KOMISIJA

130. Etikos ir procedūrų  komisijos nariai negali būti renkami į jokius Suvažiavimo (ar Konferencijos) organus, sudaromas komisijas ar darbo grupes.
131. Etikos ir procedūrų  komisija:
131.1. nagrinėja stojančiųjų į Sąjungą prašymus, jei Sąjungos skyriui arba Tarybai kyla klausimų;
131.2. įvertina narystės sustabdymo ar šalinimo iš Sąjungos teisėtumą;
131.3. svarsto Sąjungos narių ar organų pareiškimus, prašymus, skundus;
131.4. aiškina Sąjungos įstatus ir šį reglamentą, teikia išvadas ginčytinais jų interpretacijos atvejais.
132. Priimant sprendimus visais klausimais privalo dalyvauti ne mažiau kaip trys Etikos ir procedūrų  komisijos nariai, tarp jų – pirmininkas arba jį pavaduojantis asmuo. Jei dėl įvairių priežasčių klausimą nagrinėja mažiau komisijos narių, jie gali bendru sutarimu suformuluoti ir pateikti nuomonę šiuo klausimu.
133. Etikos ir procedūrų  komisija privalo išnagrinėti bylą ir pranešti pareiškėjui per mėnesį nuo jo pareiškimo įregistravimo Sąjungos Valdyboje. Visais raštiško kreipimosi atvejais ši komisija privalo pateikti raštiškus atsakymus iniciatoriams.
134. Etikos ir procedūrų  komisijos sprendimai, priimti jos kompetencijos ribose,  privalomi visiems Sąjungos nariams ir visoms jos institucijoms, išskyrus Suvažiavimą. Šie sprendimai gali būti skundžiami tik Suvažiavimui.

KONTROLĖS KOMISIJA

135. Kontrolės komisija:
135.1. tikrina Sąjungos Valdybos ir skyrių finansinę-ūkinę veiklą, atskaitomybę; su tuo susijusių dokumentų tvarkymą;
135.2. tikrinime privalo dalyvauti ne mažiau kaip trys šios komisijos nariai, tarp jų – pirmininkas ar vicepirmininkas.
136. Kontrolės komisija patikrinusi surašo aktą, kurio vienas egzempliorius saugomas Sąjungos Valdyboje, antras – Kontrolės komisijoje; trečias – tikrintame padalinyje.
137. Kontrolės komisijos sprendimai procedūriniais aspektais gali būti skundžiami Etikos ir procedūrų komisijai, visais kitais aspektais – tik Suvažiavimui.

BENDROJI DALIS

138. Suvažiavime, Konferencijoje, sueigose, skyrių susirinkimuose, Tarybos, valdybų, komitetų, komisijų ir darbo grupių posėdžiuose sprendimai priimami, laikantis tokios tvarkos:
138.1. jeigu balsavimui pateiktam pasiūlymui pritaria (balsuoja „Už“) daugiau, negu pusė balsavusiųjų (t. y. tų dalyvių, kurie išreiškė savo poziciją balsuodami „Už“, „Prieš“ arba „Susilaikau“),, pasiūlymas yra priimtas, jeigu jam pritaria pusė ar mažiau balsavusiųjų – pasiūlymas laikomas atmestu;
138.2. balsuojant alternatyviai (kai renkamasi vienas iš pateiktų pasiūlymų arba redaguojamas projekto tekstas), priimamas daugiausiai balsų „Už“ gavęs variantas, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininkaujančiojo balsas (šiuo atveju susilaikantys ir nebalsavę neskaičiuojami);
138.3. sprendimai gali būti priimti ir bendru sutarimu, jei nei vienas iš turinčių teisę balsuoti dalyvių neprieštarauja tokiam pirmininkaujančiojo pasiūlymui;
138.4. sprendimai, kuriems priimti pagal Įstatus ir Reglamentą reikia kvalifikuotos balsų daugumos, laikomi priimti, jei „Už“ balsuoja ne mažiau delegatų ar posėdžio dalyvių, negu reikalauja atitinkama Įstatų ar Reglamento nuostata.
139. Sąjungos tarybos, valdybų, komitetų ir komisijų sprendimai gali būti priimami nuotoliniu būdu Tarybos nustatyta tvarka.
140. Lietuvos Respublikos Seimo nariai – Sąjungos nariai priklauso skyriui, kurio veikimo teritorijoje jie gyvena. Jie gali dalyvauti skyrių, kraštų valdybų posėdžiuose, taip pat Tarybos posėdžiuose. Savivaldybių tarybų nariai ir merai – Sąjungos nariai – gali dalyvauti atitinkamų skyrių valdybų posėdžiuose.
141. Visi Sąjungos organai tvarko Sąjungos valdybos numatytus dokumentus, parengia archyvavimui ir pateikia Sąjungos Valdybai.
142. Sąjungos nutarimai ir nuostatos Sąjungos politikos, jos taktikos ir strategijos klausimais yra privalomi visiems Sąjungos nariams.
143. Suvažiavime renkamų institucijų (valdybos, Tarybos, Etikos ir procedūrų  komisijos, Kontrolės komisijos) kadencijų laikas sutampa su laiku tarp eilinių Suvažiavimų – dveji metai. Neeilinis Suvažiavimas gali nutraukti minėtų institucijų kadenciją; šiuo atveju EPK ir KK kadencija gali būti nutraukta, jei toks sprendimas buvo numatytas Suvažiavimo darbotvarkės projekte  ir šių komisijų atstovams sudaromos sąlygos pateikti iš anksto paruoštas veiklos ataskaitas.
144. Etikos ir procedūrų bei Kontrolės komisijų nariai negali būti Tarybos ir Valdybos nariais, jokių kitų Sąjungos institucijų pirmininkais. Frakcijos/sekcijos narys, išrinktas Sąjungos pirmininku, Etikos ir procedūrų  arba Kontrolės komisijos pirmininku, paskirtas sekretoriumi, stabdo arba nutraukia savo narystę frakcijoje/sekcijoje.
145. Visi Sąjungos pranešimai ir skelbimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti skelbiami viešai, skelbiami Registrų centro viešųjų skelbimų portale. Vidiniai pranešimai skelbiami Tarybos nustatyta tvarka.

SĄJUNGOS REGLAMENTO TAIKYMAS IR KEITIMAS

146. Šis Sąjungos Reglamentas privalomas visiems Sąjungos nariams ir visoms jos institucijoms.
147. Sąjungos organai iki 2018 m. liepos mėn. 1 dienos sutvarko Sąjungos struktūrą ir veiklos tvarkas pagal Įstatų ir šio reglamento reikalavimus.
148. Šis reglamentas gali būti keičiamas tik Suvažiavime 2/3 balsų dauguma.

Sąjungos Reglamentas – word.doc